Aprengti lėlę

Kelias dienas į klausimą, ką dabar veikiu, atsakydavau, kad žaidžiu su lėlėmis :)
Tikiuosi, nei vienai draugei nekilo mintis, kad suvaikėjau :)... bet vaikystę prisiminiau: ir kaip žaisdavom "namų", kaip "pyragus" kepdavom, lėlėms siūdavom ir megzdavom... buvo smagu...Nei kiek nemažiau ir dabar smaginausi - tiek gerų emocijų, lyg koks varikliukas įsijungęs: dar tą pasiūsiu, dar tą padarysiu, dar papuošiu, dar rankinuką įtaisysiu...
Na, pristatau senas lėlytes, pergyvenusias ne vieną vaikų kartą, bet naujai aprengtos, apautos, turės progos pabūt mylimos dar ne vienos vaikiškos širdelės:

Turiu pasakyti, kad tos "mergaitės" aprengtos kaip reikiant - su visais apatiniais, mažoji dar ir su pėdkelnėmis. Batukai siūti rankomis iš dirbtinės odos.
Kitą kartą klosim lėlei lovelę :)