Skudurinė Onutė (2)

Ne taip dažnai siuvamos lėlės mano dirbtuvėje. Užtat kiekvienas prisilietimas prie jų - lyg pamoka, tiesa, nuo ko pradėti, aišku, o toliau - ieškojimas. Sutikit, kada gaminys kartojamas kone kasdien, galima ir užmerktomis akimis - drąsiai, žingsnis po žingsnio. Na, dar ir tobulėti yra galimybė. O kai imiesi retai, tai tas pats, kaip iš naujo :)
Skudurinė Onutė nėra interjerinė lėlė. Ją galima niurkyt, miegoti ant jos (minkšta ir jauki),  šalia jos, nurengti ir aprengti, žodžiu, tai mažos mergaitės žaidimų draugė.

Didoka - arti 70 cm. Jai į draugiją - miegantis zuikis 17 cm.

 Lėlės veidelis siuvinėtas -

 Plaukučiai - karpytas trikotažas., kurio kieviena "sruoga" pritvirtinta, praktiškai, neišraunama :)

Prieš kokius septynis metus tokią porelę jau esu siuvusi, galit palyginti - Sraigiui į porą. Dar pora bandymų buvo veidelį piešiant, bet supratau, kad adatą valdau geriau, nei teptuką, įsikinau :)
Zuikelio snukutis siuvinėtas taip pat -

Onutė po suknele turi taškuotas rauktas kelnytes, kurios kaip ir suknelė, nurengiamos -

Suknelė puošta dekoratyvinėmis sagomis, širdelės formos kišenėle, į kurią galima įdėti siurprizą -

Batai pasiūti iš fetro. Deja, nenumaunami - toks sumanymas :)

 Kiek atsimenu savo vaikystės lėlių, visos buvo "pametę" batus - kažkaip lengvai jie nusmukdavo ;) Kad nepamestų batų, Onutei jie tvirtai prisiūti.

Štai tokia porelė :) Viliuosi, mažylei jie taps tikrais draugais :)