Medvilninis trikotažas - vienas iš jaukiausių audinių - minkštas, švelnus, lengvas ir maloniai "prisitaikantis" prie kūno... Šis nestandartinių išmatavimų (184x140 cm) skiautinukas pasiūtas vien iš turėtų ir nebedėvimų drabužėlių, kuriuos specialiai atidėjau, planuodama kada nors ką nors iš jų padaryti. Rodau, ką padariau 😊 -
Naktinukai, džemperiukas, maikutė, chalatėlis (tik dabar pagalvojau, kad galėjau juos nufotografuoti dar "sveikus", nesukarpytus)... aišku, buvo galima ir daugiau spalvų įvesti, nes to gero spintų lentynos ir stalčiai pilni (jau kaip ir nebenešioji, bet gaila išmesti 😀), tačiau antklodės dydį apribojo kažkada seniai nupirktas ir iš lentynos į lentyną kilnojamas trikotažo gabaliukas, kuris labai tiko kitai pusei - stengiausi sutilpti, kad nieko durstyti nebereiktų.
Štai ji, kita pusė - mielas, jaukus smulkus margutis -
Turiu pasakyti, kad skiautinį siūti iš trikotažo yra kiek sudėtingiau (jeigu lyginti su kitais audiniais, iš kurių paprastai siuvami skiautiniai) - paslanki, besitampanti medžiaga reikalauja papildomo kruopštumo, bet labai norint tikrai verta pasistengti, ar ne? 😉 Juo labiau, kad paskui atperka tas minkštumas - labai jaukus užklotėlis. Vaikams patiktų ypatingai!
Beje, pirmą kartą tokį daiktą siuvau iš trikotažo ir nenusivyliau. Gal kiek ribotos galimybės norint skiautinėti smulkesniais, kitų konfigūracijų raštais, bet kodėl nepamėginus... Mintys, pasalūnės, taip ir tyko...😉
O šiaip viskas kaip visada - skiautinių technika, daigstyta rankomis, vidinis sluoksnis - sinteponas.
Kol kas tiek. Bandau paatostogauti (nors ką aš žinau...)
Susitiksime(?)...😀
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą