2011-05-31

Rankinė studentei

Svarbiausia, kad tilptų A4 formatas :)...
Jaunimas mėgsta tokias "planšetes" jau vien todėl, kad per petį permesta rankena palieka laisvas rankas...
Ši - talpi (dar didesnė už A4), reguliuojamo ilgio rankena, be to, minkšta - labai išvargus ir galvai pasidėti patogi...:)
Su Gimtadieniu, Miglute!

2011-05-28

Viskas iš lino...

Tikriausiai daugelis sutiks su manim, kad linas - puiki medžiaga. Na, glamžosi, traukiasi, ir kas! Bet koks mielas ir sveikas kūnui, o kai padėvi, tai ir nebesiglamžo, ir pasitampo, rodos, prisitaiko prie tavo formų, tiesiog prilimpa... Bet šiandien ne apie drabužius.
Taigi, šiek tiek improvizacijų lino tema. Pradžiai pirkinių maišeliai su katinų šeima:
Kai reikia supakuoti dovanėlę, bėgam ieškoti popierinio maišelio (tikrai nieko prieš juos neturiu - pakankamai estetiški ir puošnūs), o kodėl nepasisiūti iš pastandinto lino? Dovanų maišeliai:
O dabar pabandysiu atkartoti atsiliepimą apie mano mylimus spintos, vonios, kelionių ir kaip tik norit maišelius. Kai giminaitė neseniai grįžo iš savaitinės kelionės Turkijoje, ko gero, pirmiausia papasakojo, kaip jai tiko kelionėje mano dovanoti maišeliai, kokie lagamine jie patogūs, kada atskirai gali susidėti apatinius, kojinaites, naktinius, o ir viešbučio kambaryje į tokį įdėjus pižamą, gali pasikabinti prie lovos - estetiškai atrodantys ir jaukumo suteikiantys... Na, tokie pagyrimai kaip balzamas širdžiai! :)...Dėkui, Virgute! Taigi, komplektukus iš dviejų, trijų ar daugiau maišelių siūsiu ir toliau. Kol kas rodau dviejų maišelių komplektuką:
 Ir dar vienas iš mano mėgstamos medžiagos (nors ir ne lino) su paukštukais:
Bus daugiau...

2011-05-24

Retro...

Šitą medžiagą pirkau dar žiemą. Vis nebuvo laiko, be to, tada ją pirkdama, mintyse mačiau bent kelis vasarinius jos panaudojimo variantus. Kol kas pristatau tik vieną darbelį, bet ilgai netrukus, manau, įgyvendinsiu ir kitus sumanymus...
Medžiaga prancūziška, nežinau, kaip kitiems, bet man ji laaabai graži :)....Kažką primena - ar egzotiškus kraštus, ar prancūzų aukštuomenės damų buduarus (nors ir ne raudona), ar tiesiog kažką iš anų, tolimų, laikų...
Pabandžiau pasiūti rankinę, kuri atrodytų lyg iš praeito šimtmečio. Dariau taip, kaip aš įsivaizduoju, gal kas kitaip matytų... Naudojau natūralią odą, rankenos - dirbtinės odos (iš seno rankinuko). Mano akimis - toks retro "ridikiulis" :)... Tačiau talpus (31x36x11 cm).
Gal kam patinka? Medžiagos turiu pakankamai...

2011-05-21

Buvo gražus sijonėlis...

Taigi, buvo dirbtinės odos sijonėlis...
Pamušalas man netiko, užtrauktukas - irgi pašalintas, nukirpau viršų ir apačią, priderinus kitokių spalvų, išėjo visai žaisminga, linksma vasarinė rankinė.
Ir dar vienas tašiukas, persiūtas iš sijonėlio:
Sagtis užsilikus nuo seno...
Vasara!... Puoškimės!...:)


2011-05-19

Juodas šokoladas

Mėgstu beveik visus rudus atspalvius - nuo saulės išdžiovinto smėlio (kone gelsvos) iki juodo šokolado, nors jis irgi visokių rudumų turi. Žiūrint prie ko pridėsi...Bet dera su daugeliu spalvų. Šį kartą vien tik rudos spalvos:
Viduje tradiciškai - dvi didesnės kišenėlės, viena mobiliajam, išorėje - viena didelė beveik per visą rankinę (labai patogi dokumentams įsidėti) kišenė.
Daugiau - skyrelyje "Rankinės ir priedai".

2011-05-18

Maišelis dovanėlei vestuvių proga

Daug nerašysiu, tik tiek, kad tokį dariau pirmą kartą :)... Draugė savaitgalį ruošiasi į vestuves, jai ir kilo mintis, kad nori maišelio, o vat koks jis turi būti, nežinojom nei ji, nei aš... Tiesiog ekspromtas...
Iš pradžių pasiuvau tokį:
Na trūksta kažko! Raičiau "birbizus" užsispyrus, galvojau, jei nieko gero nebus, tai nors būsiu pabandžius :)... Išėjo štai toks:

Vitaliuk, žinau, kad dažnai čia užeini, ar geras bus? :)
Jei ką, darysim kitą...


2011-05-11

Nauja skiaučių dėlionė

Turbūt reikėtų pradėti nuo to, kad Lietuvoje su medžiagomis, skirtomis skiautinių siuvimui, yra pakankamai sunku. Aišku, galima naudoti liną, bet jis pas mus ganėtinai brangus, be to, traukiasi kone po kiekvieno skalbimo. Tuomet ir skiautinio kaina kita būtų. Kur dingo tas paprastas pigus, bet jaukus "perkelis" (taip sovietmečiu buvo vadinama nebrangi medžiaga, skirta patalynei), ta pati medvilnė, kurios pasirinkimas dabar medžiagų parduotuvėse skurdus - anei spalvų, anei įdomesnių piešinių.
Bet gerai, kai geros ir suprantančios draugės atskuba pagalbon :)... Ačiū tau, Raimunda!
Tiesiog turėjo būti nors viena spalvinė gama, nuo kurios atsispyrus pradėtum dėlioti skiauteles, o paskui lyg vyniotum siūlų kamuolį - tik spėk mintis vytis...Taigi, bendrų pastangų dėka pas mane atsirado kone kolekcija pilkai rusvų, gėlėtų, taškuotų, brūkšneliais ir panašių medžiagėlių. Dabar jų užtektų gal dar porai lovatiesių  :)
Pradžia buvo tokia:
Tačiau besiuvant, kaip visada, širdis linko prie švelnių, subtilesnių tonų ir ryškios spalvos atsisakiau.



Ir galutinis rezultatas, jau sudygsniavus:
Kita pusė:

Lovatiesė skirta viengulei lovai - 1,35x2,20.
Tikiuosi, patiks jaunai panelei gražiu Rusmenės vardu :)...

Gegužė...

Pašėlusi antra savaitė...Taip daug norisi padaryti, net dienas pameti skaičiavusi...
Gimtadienių seniai nebesureikšminu. Koks jau čia džiaugsmas, kai kasmet vis senyn ir senyn :)...Gink Die, nesu iš tų, raukšles skaičiuojančių...Tiesiog dabar šventės yra įgavusios tam tikrą prasmę ir nebūtinai tai turi būti gimtadieniai...
Aišku, labai svarbu žinot, kad esi mylimas ir kažkam rūpi, kad kažkas vis dar nori žinoti, kaip gyveni, kuo kvėpuoji... Kartais užtenka skambučio, žinutės, vieno žodžio ir jautiesi pakylėtas, pradžiugintas, pamalonintas... Kiek nedaug tereikia... Ar gali tuomet jaustis vienišas?...

Na, o dovanas gauti yra nepaprastai malonu, ką čia bekalbėt...
Mano Raimis - tikras aukso gabalas! Nusprendė man palengvinti gyvenimą (mato, kad be siuvimo negaliu) ir aš gavau naują siuvimo mašiną!
Dar prieš Velykas turėjau pasirodyti, giriuosi dabar :) Štai ji - 70 dygsnių, kompiuterizuota!  Negaliu atsidžiaugti!


Dar noriu parodyti keletą dovanėlių:
Oi, kaip yra ką pažiūrėti! Varčiau skersai išilgai ir dar vartysiu ir vartysiu...:) Nors dabar pilnas internetas, bet kaip malonu paimti knygą į rankas!...Ačiū Virgutei ir Algiui, jie tikrai žino, ko man reikia...
Labai mielos Raimundos rankų sušildytos dovanėlės:

Jau ruošiausi darytis naują adatinę, nes į manąjį drugelį nebetelpa žiogeliai, ir štai - penkiažiedė!...Smagu...

O čia, kaip juokiausi, mano visai netolima ateitis :)

Ne vieną kartą pagalvojau, kad visai gerai įsitaisiau šiame gyvenime - kiek gerų žmonių šalia! Jų visada buvo ir, tikiuosi, dar bus. Galėčiau vardinti be galo - mamutė, Vika (gaila, negaliu dažnai apsikabinti savo vaiko - taip retai parvažiuoja), pusseserės, su kuriomis bendrauju lyg su sesėmis visą gyvenimą (kur jos bebūtų - Lietuvoje, Anglijoje ar Amerikoje), draugės dar iš vaikystės, Raimio brolio šeima, klasiokės, kolegės iš pirmosios ir paskutinės darboviečių... Dėkinga visiems, mane prisimenantiems ir palaikantiems! Ir ne tik gimtadienio proga :) Juk gimtadieniai ateina ir praeina, jų ir neprisimintum, jei ne šilti ir nuoširdūs palinkėjimai, jaukūs pasisėdėjimai ir pasiplepėjimai...

2011-05-03

Dar pora daiktelių, prikeltų naujam gyvenimui...


Labai dažnai išmetam kokį išaugtą ir atsibodusį drabužėlį, net nesusimąstydamos, kaip galima jį atnaujinti, pakeisti jo paskirtį, ar panaudoti sukuriant naują daiktą... Dar palyginti prieš nedaug metų sakydavau, kad mieliau siūti iš naujo gabalo medžiagos, nei taisyti seną. Tačiau dabar būna ir taip, kad žiūrėdama į vieną, matau kitą...Būna, kad imi medžiagos skiautę ir jau matai, prie ko ji tiks, su kuo derės. Deja, neturiu nufotografavusi pradinio varianto (pasižadėjau sau, kad nuo šiol fiksuosiu viską), šiuo atveju, velvetinio sijono, bet rodau, kas iš jo išėjo :
Pasiuvau rankenas, prisiuvau spalvotą dugną, apjuosiau tos pačios medžiagos kaspinu, viduje padariau tris kišenėles, išorėje  kišenes palikau originalias. Kaip matote, pakankamai talpi rankinė, na, toks krepšys pirkiniams...
Ir dar vienas sukarpytas lininis su sintetiniu pluoštu sijonas (šis persiūtas visiškai) :
Truputį paskiautinėjus, nuobodų vienspalvį audinį galima "nuspalvinti" kokiom tik nori spalvom.

Aišku, tokie perdirbiniai reikalauja laiko ir kantrybės, bet visai smagu po to, kai turi tą vienintelį, originalų, kokio tikrai niekas neturi...:)