Gimtadienių seniai nebesureikšminu. Koks jau čia džiaugsmas, kai kasmet vis senyn ir senyn :)...Gink Die, nesu iš tų, raukšles skaičiuojančių...Tiesiog dabar šventės yra įgavusios tam tikrą prasmę ir nebūtinai tai turi būti gimtadieniai...
Aišku, labai svarbu žinot, kad esi mylimas ir kažkam rūpi, kad kažkas vis dar nori žinoti, kaip gyveni, kuo kvėpuoji... Kartais užtenka skambučio, žinutės, vieno žodžio ir jautiesi pakylėtas, pradžiugintas, pamalonintas... Kiek nedaug tereikia... Ar gali tuomet jaustis vienišas?...
Na, o dovanas gauti yra nepaprastai malonu, ką čia bekalbėt...
Mano Raimis - tikras aukso gabalas! Nusprendė man palengvinti gyvenimą (mato, kad be siuvimo negaliu) ir aš gavau naują siuvimo mašiną!
Dar prieš Velykas turėjau pasirodyti, giriuosi dabar :) Štai ji - 70 dygsnių, kompiuterizuota! Negaliu atsidžiaugti!
Dar noriu parodyti keletą dovanėlių:
Oi, kaip yra ką pažiūrėti! Varčiau skersai išilgai ir dar vartysiu ir vartysiu...:) Nors dabar pilnas internetas, bet kaip malonu paimti knygą į rankas!...Ačiū Virgutei ir Algiui, jie tikrai žino, ko man reikia...
Labai mielos Raimundos rankų sušildytos dovanėlės:
O čia, kaip juokiausi, mano visai netolima ateitis :)
Ne vieną kartą pagalvojau, kad visai gerai įsitaisiau šiame gyvenime - kiek gerų žmonių šalia! Jų visada buvo ir, tikiuosi, dar bus. Galėčiau vardinti be galo - mamutė, Vika (gaila, negaliu dažnai apsikabinti savo vaiko - taip retai parvažiuoja), pusseserės, su kuriomis bendrauju lyg su sesėmis visą gyvenimą (kur jos bebūtų - Lietuvoje, Anglijoje ar Amerikoje), draugės dar iš vaikystės, Raimio brolio šeima, klasiokės, kolegės iš pirmosios ir paskutinės darboviečių... Dėkinga visiems, mane prisimenantiems ir palaikantiems! Ir ne tik gimtadienio proga :) Juk gimtadieniai ateina ir praeina, jų ir neprisimintum, jei ne šilti ir nuoširdūs palinkėjimai, jaukūs pasisėdėjimai ir pasiplepėjimai...
dar kartą dėkoju už La troškinį (kaip visada antras kartas būna skanesnis, chi chi...)
AtsakytiPanaikintiSupratau!
AtsakytiPanaikinti