Nesu didelė mėgėja tradicinių sveikinimų, kada perkamas žymintis kurį tai jubiliejų atvirukas, jame įrašomi pasiskolinti (dažniausiai eiliuoti) ilgi sveikinimai ir palinkėjimai. Suprantu, kad pasveikinimas kaip ir turi turėti išliekamąją vertę jau vien kaip priminimas, kada ir kas ką dovanojo... Ir vėlgi - tradicija: kaip dabar eisi be nieko...
Tačiau galima dovanoti savo rankomis darytą, savais žodžiais aprašytą, kad ir mažą, bet iš visos širdies!
Atvirukas - ekspromtas. Mintis Vikos. Abi, sukišusios galvas po lempa, matavom, kirpom, klijavom, siuvom...Rezultatas -
Linas, medvilnė, šilko kaspinėlis, kartonas, 20x9 cm (apytiksliai).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą