Tokie vakariniai pasikrapštymai malonūs dūšiai - be skubos, ramiai pasvajojant, mintimis nuklystant kažkur toli į priekį, rankos pačios dirba dirba ir pridirba...:)...
Su lengva ironija ir šiokia tokia pretenzija į prabangą -
Senovinis, tankus, sunkus linas prašėsi specialaus prisilietimo - kitaip, kaip apnertų rankšluostėlio galų, neįsivaizdavau, o mintis nunerti ar išsiuvinėti karūną ir pabandyti mudviejų inicialus sujungti į vieną kirbėjo senokai... Na ir tas noras turėti kažką primenančio vintažą :)...
Jaukių Jums vakarų!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą